Jau nuo neatmenamų laikų žmonės vienaip ar kitaip stengdavosi pagerbti savo mirusius draugus bei artimuosius. Pavyzdžiui, dar akmens amžiuje, žmonės ant mirusiųjų kapų užridendavo akmenis ir tai yra laikoma kaip pirmųjų paminklų atsiradimo prototipas. Su amžiumi viskas tobulėjo, o tarp jų ir paminklai. Jie pradėjo įgauti formą, spalvą, tam tikrą simbolinę reikšmę. Žmonės vienaip ar kitaip, statydami paminklą norėjo, kad jis bent kiek atspindėtų mirusį žmogų. Todėl kartais ir yra sakoma, kad paminklas – tai žmonių atminimo veidrodis. Žiūrėdami į jį mes aiškiau pamename mums brangų žmogų, akimirkas, kurias praleidome būdami su juo ir galu gale atiduodame pagarbą.
Paminklai, tai ne šiaip sau formą turintis akmuo. Blogai yra, kad šiais laikais dauguma žmonių būtent taip ir mano, tačiau žiūrint į senovės papročius, tai yra atminimas bei paskutinis pagarbos atidavimas mirusiam žmogui. Todėl rinkdami, ką padėsite prie mirusiojo kapo, nerinkite šiaip sau. Jeigu neturite laiko, paprašykite, kad jums padėtų kas nors kitas, tačiau jokiu būdu nerinkite paminklo paskubomis. Tokiu būdu jūs tiesiog išreikšite visišką nepagarbą savo artimam žmogui ir vargu ar jūs to pats norėtumėt. Būtina atsižvelgti į formą, spalva, sugalvoti užrašą, gal dar ir išskaptuoti ką nors – juk tai paskutinis atminimas likęs jums brangaus mirusio žmogaus.
Taip pat, rinkdami paminklą jokiu būdų neieškokite pigiausio varianto. Žinoma, gali nutikti taip, kad trūksta pinigų, tačiau pagalvokite, kad tai yra paskutinė suma, kurią išleidžiate dėl mirusiojo. Nepasirodykite šykštus, juk yra įvairių galimybių, kaip būtų įmanoma gauti šiek tiek daugiau pinigėlių. Taip pat prisiminkite, kad kuo pigesnį variantą pirksite, tuo trapesnis paminklas bus. Jis galės sugriūti jau po kelių dešimtmečių. O dabar įsivaizduokite, kaip jūsų vaikaičiai, provaikaičiai ar net dar tolimesnės kartos apsidžiaugs pamačiusios, kad jų senolių, jų šaknys bei tolima istorija vis dar gyva, ją vis dar įmanoma atsiminti ir net pamatyti. Tai yra neišdildoma, todėl šiuo atveju pagalvokite ne tik apie mirusį žmogų, tačiau ir apie tolima savo paties kartas, kurioms tikrai bus įdomu pamatyti kur yra palaidoti jų protėviai.
Suprantama, daugeliui žmonių ši padėtis gali pasirodyti nepatogi, trikdanti, liūdinanti, tačiau pagarba mirusiajam yra privaloma. Paminklai, tai ne šiaip akmenys, tai veidrodžiai, kurie leist prisiminti šilčiausius prisiminimus ne tik jums, tačiau ir patirti neišdildomų įspūdžių ateities kartoms. Jokiu būdu nerinkite paminklo tiesiog tam, kad kažko reikia ir negailėkite tam pinigų. Tai paskutinė jūsų prievolė atiduodama mirusiajam ,todėl nenuvilkite jo.