Daug kam slidinėjimas yra normalus ir visiškai įprastas žiemos sportas, kuriuo užsiimama su malonumu. Man visgi tai yra paslaptis. Dar niekada nebuvau bandžiusi slidinėti – iki šios žiemos. Štai ką sužinojau, pamačiau ir išgyvenau, pirmą kartą besistojant ant slidžių.

Slidinėjimo trasos

Tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse yra nemažai įvairių slidinėjimo trasų, kuriomis dažnai su malonumu leidžiasi pojūčių ištroškę žiemos sporto aistruoliai. Draugai dažnai važiuoja į Lenkiją, Slovakiją, Italiją, o aš šį sportą išbandžiau pirmą kartą visai netoli esančioje slidinėjimo trasų vietoje. Smagu žinoti, kad galima tokį malonumą gauti ir ne kažkur pačioje tolimiausioje vietoje, bet ir visai netoli namų. Čia buvo kelios labai sudėtingos trasos ir viena gana paprasta. Būtent ta paprastesne trasa ir leidosi dauguma žmonių, matyt, ne visi yra taip ištroškę pačių stipriausių pojūčių, daug kas dar tik pradeda, tik bando surasti savo laimę slidinėjant. Man, aišku, net nekilo mintis, kad pirmiausiai turėčiau skrieti tomis sudėtingomis trasomis – pasiėmiau šį tą lengvesnio, nes žinau, kad turiu ir stengtis slidinėti ten, kur man pačiai dar būtų saugiau.

Įranga ir nuoma

Prieš važiuodami svarstėme, ar reikės turėti savo įrangą, savo slides, savo drabužius. Aš neturėjau nieko, nes sugalvojau ekspromtu prisijungti prie draugų, o šiai dienai, net jeigu būčiau ruošusis iš anksto, vis tiek nebūčiau suradusi kažką labai tinkamo. Senos medinės slidės, turėtos iš anksčiau, nebūtų tos, su kuriomis galėčiau sau leisti daugiausiai, nes turbūt čiuožiant tokį atstumą, tokią trasą, greitai pločiausi kur nors nosimi į eglę. Taigi, viską nuomotis teko čia vietoje, bet bent jau buvau tikra, kad už šiuos pinigus gaunu kokybę, kokios ir esu verta. Taigi, visa ši įranga buvo išnuomota, net avalynė, kuri parinkta pagal mano kojos išmierą, taip pat slidinėjimo kostiumas, pačios slidės. Buvo pasiūlymas dėtis ir apsaugas, aš sutikau dėtis šalmą, nes nenorėčiau susitrenkti galvos, o daugiau apsaugų nenorėjau prisidėti, nes slidinėjimas bus malonus tik tada, kai galėsiu bent kažkiek pajudėti.

Mano nusileidimas

Pirmasis nusileidimas buvo komiškai apgailėtinas. Leistis buvo labai baisu, ėmiau gailėtis, kad įsivėliau į šį nuotykį ir išbandyti kažką, kas man visai nauja. Pabandžiau nulipti, tačiau lipti su slidėmis yra beveik neįmanoma, o jų nusiimti tokioje vietoje aš net ir nemokėjau. Paskui pagaliau šiaip taip trumpais atstumais nučiuožiau, patirdama ir kelis nemalonius kritimus. Antrąjį kartą čiuožti vis tiek pasiryžau, ir nuo jo jau prasidėjo mano geras ir teisingas čiuožinėjimas.