Virtualus gyvūnėlių turgus

Jeigu galvojote, kad tik lietuviai mėgsta skelbti skelbimus apie gyvūnėlius, tai klystate. Štai, pavyzdžiui, skelbimaiUK, kur pranešama apie dingusius arba dovanojamus gyvūnėlius, taip pat yra labai dažni. Tereikia ieškoti free puppies UK, ir tikrai rasite sau kažką mielo bei su kailiuku.

Dingusių gyvūnų minia

Faunos skelbimaiAr kada nors pagalvojote, kur iš tiesų dingsta tie visi gyvūnėliai? Kaskart išeiname į kiemą, pamatome stulpus, aplipintus skelbimais, kur sakoma, kad dingo koks nors šuo ar katė. Dažnai tai būna prastu spausdintuvu atspausdintas skelbimas, kuriame iš juodai baltos nuotraukos žvelgia blizgančios su blykste fotografuotos gyvūno akutės. Jos yra tai, kas ir teliko šeimininkui – prisiminimas mylimo gyvūno žvilgsnio. Tačiau iš tiesų tie gyvūnai būna per dažnai panašūs. Kad ir kaip norėtųsi, bet jie tarpusavyje beveik nesiskiria. Kuo skiriasi dingusi juoda katė, apie kurią skelbia skelbimai UK prie parduotuvės, nuo to juodo katinėlio, apie kurį pranešama prie jūsų laiptinės? Beveik visada katės atrodo panašiai. Šunys turi daugiau skirtingų veislių ar bent jau dažniau žmonės tas veisles žino ir dėl to jie atrodo ne tokie panašūs. Be to, panašu, dažniau dingsta katės, gal dėl to, kad jaučia mažesnį prisirišimą savo savininkams. Bet kur jie dingsta, tie visi katinėliai, šunyčiai ir šinšiliukai? Ar jie iškeliauja į kokį nors gyvūnėlių rojų? O gal į Tandadriką arba Ozo šalį, stebuklų lauką, kuriame išsipildo visos visų svajonės? Niekas nežino ir niekas negali to pasakyti, netgi pamesti ir rasti gyvūnai.

Rasti ir nereikalingi gyvūnai

Skaityti straipsnį “Virtualus gyvūnėlių turgus” »

Paminklai – žmonių atminimo veidrodis!

Paminkai jūsų artimųjų atminimuiJau nuo neatmenamų laikų žmonės vienaip ar kitaip stengdavosi pagerbti savo mirusius draugus bei artimuosius. Pavyzdžiui, dar akmens amžiuje, žmonės ant mirusiųjų kapų užridendavo akmenis ir tai yra laikoma kaip pirmųjų paminklų atsiradimo prototipas. Su amžiumi viskas tobulėjo, o tarp jų ir paminklai. Jie pradėjo įgauti formą, spalvą, tam tikrą simbolinę reikšmę. Žmonės vienaip ar kitaip, statydami paminklą norėjo, kad jis bent kiek atspindėtų mirusį žmogų. Todėl kartais ir yra sakoma, kad paminklas – tai žmonių atminimo veidrodis. Žiūrėdami į jį mes aiškiau pamename mums brangų žmogų, akimirkas, kurias praleidome būdami su juo ir galu gale atiduodame pagarbą.

Paminklai, tai ne šiaip sau formą turintis akmuo. Blogai yra, kad šiais laikais dauguma žmonių būtent taip ir mano, tačiau žiūrint į senovės papročius, tai yra atminimas bei paskutinis pagarbos atidavimas mirusiam žmogui. Todėl rinkdami, ką padėsite prie mirusiojo kapo, nerinkite šiaip sau. Jeigu neturite laiko, paprašykite, kad jums padėtų kas nors kitas, tačiau jokiu būdu nerinkite paminklo paskubomis. Tokiu būdu jūs tiesiog išreikšite visišką nepagarbą savo artimam žmogui ir vargu ar jūs to pats norėtumėt. Būtina atsižvelgti į formą, spalva, sugalvoti užrašą, gal dar ir išskaptuoti ką nors – juk tai paskutinis atminimas likęs jums brangaus mirusio žmogaus.

Skaityti straipsnį “Paminklai – žmonių atminimo veidrodis!” »

Kuo išskirtinis esą smagratis, bei kokiais esminiais privalumais ši detalė pasižymi?

Kalbėti apie gaunamą naudą, turint omenyje individualias transporto priemones, daugeliui būtų iš tiesų pakankamai lengva, kadangi šios keliavimo priemonės ne tik, kad leidžia įgyvendinti norimus padarinius greičiau, tačiau be viso to ne vieną žmogų ir bėdoje yra išgelbėjusios. Kad ir kaip ten bebūtų, jog niekuomet gaunami pravartumo lygmenys nesikeistų, o be viso to, jog transporto priemonės nestebintų ir milžiniškų investicijų nereikalautų, reikia rūpintis asmeniniais automobiliais – tai yra vienintelis šansas.

Smagratis automobilyjeTiesą sakant, mūsų šiandienos pagrindinė straipsnio tema esą smagratis. Teigiant kitais žodžiais, norėtume ne vien tik apžvelgti pagrindinę koncepciją, kuria pasižymi ši minimalistinė priemonė, tačiau taip pat paaiškinsime, kuo daiktas yra išskirtinis, ar turi nuožmių privalumų, kurie kuo puikiausiai galėtų skatinti žmonių pirkimus? Manome, kad daugeliui šiandienos turinys turėtų atrodyti pakankamai įdomiai, suvokiant vien tai, kad pats žodis smagratis daugeliui tikrai nėra toks jau ir žinomas, o jeigu girdėtas – tai tikėtina, kad pačios koncepcijos ne itin piliečiai yra linkę suvokti.

Skaityti straipsnį “Kuo išskirtinis esą smagratis, bei kokiais esminiais privalumais ši detalė pasižymi?” »

Kam perkamas miškas

MiškaiVisiems žinoma, kad miško kaina yra gerokai didesnė už, pavyzdžiui, ūkinės paskirties žemės ploto kainą. Toks atotrūkis nuo vienos iki kitos kainos yra realus ir turintis savo pagrindą. Kodėl gi miškas yra daug brangesnis už dirbamą žemę, ir ar kiekviena dirbama žemė yra vienodos vertės?

Mediena

Visų pirma, tai miškas daugybei pramonės šakų atrodo kaip ištekliaus šaltinis – medienos. Mediena, be abejo, yra atsinaujinantis išteklius, tačiau visa žemė eina ekologijos keliu ir siekia padaryti taip, kad miškų būtų kertama kuo mažiau. Pastaruoju metu netyla kalbos Lietuvoje apie naują įstatymą (patvirtintą ar dar tik rengiamą patvirtinimui) dėl sugriežtintų reikalavimų namų statybai. Naujieji reikalavimas numato, kad namas, net ir paprastas lietuviškas rąstinukas, privalo būti pakankamai gerai apšildytas. Tai reiškia, kad reikia gero izoliacinio sluoksnio tam, kad visa šiluma būtų išlaikoma namo viduje, o ne nuolat reikėtų kūrenti malkas, ir šiluma kaip per rėtį išeitų į aplinką. Tai yra vienas iš būdų paisyti ekologijos reikalavimų ir išskleisti į atmosferą mažiau nuodingų dalelių, bei taupyti kurą, iš kurio vienas dažnai būna mediena. Taigi, mediena yra tas išteklius, kurio šaltinis, žinoma, miškas. Tad miško kaina daug kam mintyse dauginasi iš tos naudos, kurią bus galima gauti nukirtus ir pardavus medieną. Tiesa, net ir privačius miškus ne visus galima kirsti kada nori ir kaip nori. Jeigu tai yra kažkokia nacionalinio parko ar pan. draustinio teritorija, tuomet visus sprendimus reikia suderinti su valdžia.

Gamtos grožis

Skaityti straipsnį “Kam perkamas miškas” »

Profesinės rizikos veiksniai

Profesinė rizikaProfesinę riziką keliantys veiksniai klasifikuojami į šias grupes: fiziniai, cheminiai, biologiniai, fizikiniai, ergonominiai ir psichosocialiniai. Priklausomai nuo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje vykdomos veiklos, nėra būtina įsivertinti visus profesinės rizikos veiksnius, tai yra kai kurie veiksniai nėra aktualūs. Pavzyzdžiui cheminiai rizikos veiksniai vertinami ten, kur dirbama, gaminama, pakuojama ar darbuotojai turi (gali turėti) kokį nors kontaktą su cheminėmis medžiagomis. Biologiniai rizikos veiksniai taip pat vertinami specifinę veiklą vystančiose organizacijose, pavyzdžiui gydymo įstaigose. Beveik visose darbo vietose aktualūs fizikiniai profesinės rizikos veiksniai. Kadangi šiandieniniame pasaulyje didelis skaičius darbo vietų yra kompiuterizuotas, būtina įvertinti tokios darbo vietos apšvietimą. Žinoma, kad dirbant ilgą laiką kompiuteriu pavargsta akys, o jei netinkamas apšvietimas (per silpnas, per stiprus, kelia daug atspindžių ir pan.) regos problemų tikimybė dar padidėja. Kitas fizikinis rizikos veiksnys – mikroklimatas. Tai yra darbo patalpos šiluminė temperatūra, drėgnumas ir oro judėjimo greitis. Esant netinkamai šiluminei temperatūrai, gryno oro kiekiui patalpoje žmogus pradeda jausti neigiamus simptomus – padidėja mieguistumas, sunkiau koncentruotis, greičiau pavargstama, gali svaigti galva. Nepastovus mikroklimatas (didelė temperatūros amplitudė ar skersvėjis) kelia riziką susirgti peršalimo ligomis. Fizikiniai profesinės rizikos veiksniai dažnai pasitaikantys gamybinėse įmonėse, pramonėje, žemės ūkyje – triukšmas, vibracija. Atlikus šių rizikos veiksnių matavimus, nustatoma ar reikalingos (jei taip, kokios reikalingos) asmens apsauginės ar kolektyvinės apsaugos priemonės darbo veitoje, tam, kad būtų kiek įmonoma sumažinta rizika darbuotojų sveikatos pakenkimui. Fizikinius rizikos veiksnius atlieka akredituotos laboratorijos su specialia įranga ir pateikia matavimų protokolus. Priešingai negu fizikiniams rizikos veiksniams įvertinti, fiziniams jokia įranga nereikalinga. Tai gali atlikti įmonės ar organizacijos vadovas ar darbuotojas turintis pakankamai žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Fiziniai rizikos veiksniai, kalbant paprastai, yra darbo patalpa ir darbo priemonės. Vertinimas vyksta vizualiniu būdu, pavyzdžiui: apžiūrimos grindys – ar jos lygios, nėra išsikišimų už kurių galima užkliūti ar duobių; ar patalpose yra stiklinių durų, jei taip ar jos paženklintos aiškiai matomais ženklais ir panašiai.