Katrai meitenei un sievietei kādreiz tika pasniegts kāds “īpašie” ziedi, kurus viņa vēlējās saglabāt pēc iespējas ilgāk. Svaigi griezti ziedi vāzē tas ir mīlestības apliecinājums, svētku sajūta, atmiņas par mīļoto cilvēku vai īpašu notikumu. Un vēl jo vairāk kļūst žēl, kad pēc dažām dienām brīnišķīga ziedu kompozīcija zaudē savu izskatu. Tomēr ir vairāki paņēmieni, ar kuru palīdzību ir iespēja pagarināt patīkamas atmiņas ne uz vienu gadu vien.
Pirmie ieraksti par smiltīs kaltētiem ziediem ir datēti ar 15. gadsimtu. Bet popularitātes virsotni šī tradīcija sasniedza 19. gadsimtā, kad mājokli, kumodes un klavieres rotāja ar sausiem ziediem, jo grieztie ziedi nebija pieejami.
Iesakām izvēlēties zilas, oranžas, dzeltenas, gaiši zilas un baltas krāsas ziedus, savukārt sarkani ziedi pēc kaltēšanas kļūst ļoti tumši, pat melni. Ņemot vērā kaltēšanas metožu daudzumu, jums ir iespēja atrast sev piemērotāku.
Skaityti straipsnį “Kā pagarināt skaista ziedu pušķa mūžu un ilgāk saglabāt dārgākas atmiņas” »
Kuprinių pasirinkimas įvairiose parduotuvėse yra gana gausus, todėl visada galima nuspręsti, kokia kuprinė gali būti pačiu geriausiu pasirinkimu. 
Vienas iš pasaulį drebinančių faktų, kad bendroje sumoje pasaulinės prekybos internetu pelnas kasmet auga ne po truputį, o tiesiog bilijonais. Žmonės atrodo visiškai pavargę vaikščioti po tikras parduotuves ir kone viską, ką įmanoma, stengiasi įsigyti internetu. Įsigijus naują prekę interneto parduotuvėje jaučiamas džiaugsmas, paskui vėl ieškoma kažko naujo. Kai pasiimama siunta, būna taip pat labai malonu, tikra euforija. Ne visada po to tas daiktas net yra naudojamas, bet tai vis tiek labai pradžiugina.
Mano baltos kam bario durys medinės, pagamintos iš medienos drožlių plokštės. Tokias duris, berods, statybų metu darbininkai išpjovė iš tos pačios plokštės, iš kurios padarytos ir kambarių pertvaros. Todėl durys iš tiesų labai plonos, jas gal net būtų galima lengvai išspirti. Ant medinių durų vis dar kabo vienas Spice Girls plakatas, o po tuo plakatu galima rasti labai daug senų lipdukų. Tikriausiai valant duris tai yra pati didžiausia blogybė. Mat reikia ne tik nuvalyti dulkes, nešvarumus, bet reikia ir kažkaip nugremžti tuos lipdukus, lipnią masę. Todėl pasirenkamas toks būdas, kada reikia gremžti su aštriąja kempinėlės pusė, kuri nesubraižytų paviršiaus, bet ir būtų pakankamai stiprus įrankis nukrapštyti klijų liekanas. Durys beveik švarios, daugiau čia nieko kaip ir nėra.
Jeigu gilinotės į dailės ir architektūros istoriją, pamatysite, kad senovėje durų puošyba buvo labai svarbi dailės šaka. Iki dabar muziejuose yra labai didelės vertės durų saugomų, kurios ten atsidūrė vien todėl, kad buvo labai gerai įvertintos meno kritikų. Senovėje,ypač Baroke, Renesanse, Gotikoje, durys buvo puošiamos ir visokiais raižiniais medyje, ir metalinėms, auksinėms, bronzinėms, sidabro detalėm. Paprastai tai būdavo visokios scenos iš Biblijos, nes tais laikais visas menas dar buvo tampriai susijęs su religija ir sakralumu. Taigi, senovinės durys yra tikras puošybos etalonas, tačiau šiais laikais niekas taip uoliai durų nebepuošia. Beje, verta žinoti, kad gotikoje visa puošyba siekė atsisakyti sunkumo, todėl visos formos ir linijos buvo kylančios į viršų. Barokas buvo apskritai tiesiog perkrautas visokių detalių gausa ir galima sakyti, kad tai buvo kičo laikai. Klasika ir apšvieta buvo tokie periodai, kada buvo vertinamas nuosaikumas, taigi, to meto durys galėtų būti kažkiek panašesnės į šių laikų duris, nes tokių, kokios jos buvo daromos baroke, dabar niekas nebedaro.