Jau nuo neatmenamų laikų žmonės vienaip ar kitaip stengdavosi pagerbti savo mirusius draugus bei artimuosius. Pavyzdžiui, dar akmens amžiuje, žmonės ant mirusiųjų kapų užridendavo akmenis ir tai yra laikoma kaip pirmųjų paminklų atsiradimo prototipas. Su amžiumi viskas tobulėjo, o tarp jų ir paminklai. Jie pradėjo įgauti formą, spalvą, tam tikrą simbolinę reikšmę. Žmonės vienaip ar kitaip, statydami paminklą norėjo, kad jis bent kiek atspindėtų mirusį žmogų. Todėl kartais ir yra sakoma, kad paminklas – tai žmonių atminimo veidrodis. Žiūrėdami į jį mes aiškiau pamename mums brangų žmogų, akimirkas, kurias praleidome būdami su juo ir galu gale atiduodame pagarbą.
Paminklai, tai ne šiaip sau formą turintis akmuo. Blogai yra, kad šiais laikais dauguma žmonių būtent taip ir mano, tačiau žiūrint į senovės papročius, tai yra atminimas bei paskutinis pagarbos atidavimas mirusiam žmogui. Todėl rinkdami, ką padėsite prie mirusiojo kapo, nerinkite šiaip sau. Jeigu neturite laiko, paprašykite, kad jums padėtų kas nors kitas, tačiau jokiu būdu nerinkite paminklo paskubomis. Tokiu būdu jūs tiesiog išreikšite visišką nepagarbą savo artimam žmogui ir vargu ar jūs to pats norėtumėt. Būtina atsižvelgti į formą, spalva, sugalvoti užrašą, gal dar ir išskaptuoti ką nors – juk tai paskutinis atminimas likęs jums brangaus mirusio žmogaus.
Skaityti straipsnį “Paminklai – žmonių atminimo veidrodis!” »